BražuolėS malūno liekanos

Pavadinimas: Bražuolės malūno liekanos (Bražuolė-1)

Upė: Bražuolė, Neries intakas, Nemuno baseinas.

Vietovė: Neries regioninis parkas, prie Pugainių gyvenvietės, Elektrėnų savivaldybė.

Aprašymas: 1 m aukščio, 8 m ilgio, akmeninė / betoninė.

Atvertas upės ruožas: ~6 km (iki Baltamiškio malūno).

Demontavimo tikslas: pagerinti upės ekologinę būklę, žuvų (ypač šlakių) migracijos sąlygas bei nerštavietes.

Demontavimo data: 2020 liepos mėn.

Bražuolės malūnas rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo XIX a. vidurio. Jis priklausė Elniakampio dvarui. Manoma, kad per I-ąjį pasaulinį karą malūnas galėjo būti sugriautas ir apleistas. Nunykus malūnui, daugelį metų Bražuolės užtvanka buvo apleista. Užtvankos liekanos buvo kliūtis upės gyvūnijai.

Bražuolės upė ir jos slėnis yra ypatinga gamtinė buveinė. Ši upė suteikia namus daugybei nepaprastų, retų ir saugomų gyvūnų ir augalų rūšių. Čia gyvena bebrai, ūdros, tulžiai, ovaliosios geldutės ir kūjagalviai. Rudenį upėje neršia tauriosios žuvys lašišos ir šlakiai. Dėl šių ir kitų gamtinių vertybių Bražuolė įtraukta į Europos svarbos saugomų teritorijų tinklą Natura 2000. Malūno liekanos buvo pirmoji šių migruojančių žuvų kliūtis joms migruojant iš jūros.

Bražuolės malūno liekanos 2005 m. Nuotrauka iš Neries regioninio parko direkcijos archyvo.
Bražuolės malūno demontavimas. Žydrūno Sinkevičiaus nuotr.

Iki 2020 m., Lietuvoje aktyviai vyko diskusijos apie užtvankų ir kitų kliūčių upėse daromą žalą biologinei įvairovei. Buvo kalbama apie poreikį šalinti dirbtines kliūtis upėse, pirmenybę teikiant tiems statiniams, kurie neturi didelės ekonominės reikšmės. Deja, realių veiksmų nebuvo imtasi.

Pirmųjų iniciatyvų ėmėsi nevyriausybinių organizacijų atstovai. 2018 m. Lietuvos gamtos fondas, bendradarbiaudamas su Pasauliniu gamtos fondu Nyderlanduose, paskelbė tarptautinę lėšų telkimo kampaniją, kurios metu surinkta 15 tūkst. eurų slenksčio Bražuolės upėje pašalinimui.

2020 m. liepos mėnesį malūno liekanos buvo pašalintos. Darbai truko apie tris dienas, jie buvo vykdyti vasarą, kai žuvų migracija nevyksta. Tai buvo pirmasis Lietuvoje užtvankos (šiuo atveju malūno liekanų) pašalinimas gamtosauginiais tikslais. Projektą įgyvendino Lietuvos gamtos fondas, partneriai Neries regioninis parkas, UAB Inžinerinis projektavimas, projektą palaikė Dam Removal Europe.

Bražuolės upėje nuo 2020 m. iki 2024 m. Gamtos tyrimų centro mokslininkai vykdo monitoringą, renka duomenis žuvų indeksui nustatyti. 2020 m. patvirtinta, kad upės ruožas virš užtvankos neatitiko geros ekologinės būklės standartų.

Projekto dėka buvo atvertas apie 5 km laisvos upės ruožas. Tikimasi, kad šiame ruože pagerės sąlygos žuvų nerštui. Bražuolės aukštupyje randasi kita kliūtis – nedidelis, taip pat labai apleistas malūnas Baltamiškyje.

Nors malūnas daugelį metų buvo bešeimininkis, apleistas, neįregistruotas į jokius kadastrus, nebuvo saugomos kaip paveldosaugos objektas, tai buvo vietos gyventojų pamėgta vieta. Malūno pašalinimas sukėlė vietos bendruomenės nepasitenkinimą, ji nepritarė malūno liekanų pašalinimui. Gyventojai taip pat jautėsi laiku neįtraukti į sprendimų priėmimo procesą.

Projekto įgyvendinimo vietoje įrengtas informacinis stendas.

Daugiau informacijos:

Dam Removal Europe straipsnis (2020) (anglų k.)


Dam Removal Europe vaizdo įrašas (2020) (anglų k.)

Lietuvos gamtos fondo vaizdo įrašas (2020)

Dam Removal Europe vaizdo įrašas (2020) (anglų k.)

Dam Removal Europe vaizdo įrašas (2020) (anglų k.)

Dam Removal Europe vaizdo įrašas (2020) (anglų k.)