Naujienos

Aplinkos ministerija: žuvų migracijai atveriama Salanto upė

2021 m. rugsėjo 8 d.

Aplinkos ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriama parodomi Salanto upėje vykdomi užtvankos demontavimo darbai.

Žiūrėkite vaizdo įrašą Youtube tinkle.

LRT 10–12: Lietuvoje pradėtos griauti upių užtvankos - kodėl svarbu tai daryti kuo skubiau?

2021 m. rugsėjo 7 d.

Lietuvoje oficialiai yra daugiau nei tūkstantis užtvankų, tačiau kiek neregistruotų – niekas nežino. Gamtosaugininkai siūlo užtvankas griauti ir taip sugrąžinti natūralias upių vagas. Apie tai – diskusija su ekspertais.

Klausykite laidos 10-12 epizodo LRT Mediatekoje.

LRT reportažas apie užtvankų poveikį biologinei įvairovei ir žuvų migracijai

2021 m. rugsėjo 3 d.

LRT reportaže Lietuvos ir užsienio ekspertai kalba apie tai, kokia reikia griauti užtvankas, kokių sulaukiama rezultatų. Taip pat apžvelgiami atvejai Lietuvoje, kuomet yra nugriautos užtvankos.

Žiūrėkite vaizdo įrašą Youtube tinkle.

Aplinkos ministerija praneša, kad pradėti Salantų užtvankos demontavimo darbai

2021 m. rugsėjo 3 d.

Šią savaitę pradėjus šalinti Salantų užtvanką, įgyvendinamas didžiausias Lietuvoje upių atlaisvinimo projektas. Išardžius betoninę Salanto užtvarą, žuvims atsivers 46 kilometrai upės ir jos intakų.

Skaitykite Aplinkos ministerijos pranešimą.

LRT naujienos: pradėtas Salanto upės atvėrimas demontuojant užtvanką

2021 m. rugsėjo 3 d.

Šią savaitę pradėti Salantų užtvankos ardymo darbai. Ši užtvanka bus didžiausia ligi šiol išardyta užtvanka Lietuvoje, siekiant atverti upę migruojančioms žuvims. Iš viso numatoma atverti 46 km laisvos upės ruožų, kuriuos sudarytų Salanto upė ir jos intakai.

Žiūrėkite vaizdo įrašą LRT mediatekoje.

Dam Removal Europe praneša apie ardomą Salantų užtvanką

2021 m. rugsėjo 2 d.

Dam Removal Europe portale skelbiama informacija ir vaizdinė medžiaga apie demontuojamą Salantų užtvanką.

Skaitykite Dam Removal Europe pranešimą (anglų k.)

LRT naujienose - pradėti Salantų užtvankos demontavimo parengiamieji darbai

2021 m. rugpjūčio 27 d.

LRT reportaže apžvelgiami įgyvendinti paruošiamieji darbai Salantuose, reikalingi prieš demontuojant užtvanką.

Žiūrėkite vaizdo įrašą LRT mediatekoje.

Edukaciniame vaizdo įraše atskleidžiamas užtvankų poveikis gyvajai gamtai

2021 m. rugpjūčio 31 d.

Salantų regioninio parko komanda sukūrė edukacinį vaizdo įrašą, kuriame kalbama apie užtvankų poveikį aplinkai/

Žiūrėkite vaizdo įrašą Youtube tinkle.

Į Lietuvą atvyksta filmo "Dambusters" filmavimo komanda

2021 m. liepos 13 d.

Lietuvoje buvo filmuojamas dokumentinis filmas apie užtvankų griovimą ir upių vientisumo atkūrimą Europoje. Jis supažindins, su užtvankų ardymo praktikomis, ir žmonėmis, dirbančiais šioje srityje. Filmo siužete - upių herojai iš Ispanijos, Prancūzijos, Estijos, Suomijos ir Lietuvos. Filme bus pristatomas užtvankų išardymo istorija Bražuolės ir Salanto upėse, kalbinant Lietuvos specialistus ir vietos gyventojus.

Skaitykite Aplinkos ministerijos pranešimą.

Salantų regioninio parko pranešimas Facebook tinkle.

Šią vasarą demontuojama Salantų užtvanka

2021 m. birželio 29 d.

Salanto upė jau liepos mėnesį bus išlaisvinta iš užtvankos gniaužtų, – praneša Lietuvos gamtos fondas. Užtvankų demontavimas – užsienyje itin plačiai paplitusi aplinkosauginė priemonė, kuri leidžia atsigauti upės žuvims ir augalams.

Skaitykite 15min straipsnį.

Žiūrėkite Salantų regioninio parko vaizdo įrašą.

Užtvankų demontavimo progresas Europoje

2021 m. birželio 21 d.

Dam Removal Europe paskelbė Europos progresą demontuojant užtvankas. 2020 m. Europoje demontuota daugiau nei 100 užtvankų, bent 11-oje valstybių. Daugiausiai užtvankų išardyta Švedijoje, didžiausia - Prancūzijoje.

Šalių, kuriose buvo demontuotos užtvankos, sąrašas pasipildė ir Lietuvos atveju. Lietuvoje 2020 m. išardyta pirmoji užtvanka.

Skaitykite Dam Removal Europe pranešimą (anglų k.).

Dam Removal Europe 2020 m. progreso ataskaita (anglų k.)

Aplinkos ministerija parengė veiksmų planą užtvankoms demontuoti

2021 m. gegužės 25 d.

Aplinkos ministerijos siūlomame veiksmų plane upių vientisumui atkurti ir hidroelektrinių neigiamam poveikiui mažinti numatytos priemonės leistų pakloti reikiamą teisinį pamatą, padėtų savivaldybėms spręsti įsisenėjusias valstybinių užtvankų ir tvenkinių problemas.

Skaitykite Aplinkos ministerijos pranešimą.

Pranešimas iš Lietuvos "Dam removal goes Alps 2021" tarptautinėje konferencijoje

2021 m. gegužės 7 d.

Karolina Gurjazkaitė tarptautinėje konferencijoje "Dam removal goes Alps" pristatė pirmosios išardytos užtvankos Lietuvoje, Bražuolės upėje, istoriją ir pristatė užtvankų griovimo SSGG analizę Lietuvoje.

Žiūrėkite pranešimą Youtube tinkle.

Skaitykite daugiau apie "Dam removal goes Alps 2021" konferenciją.

LRT: Aplinkos ministerija pradeda užtvankų reformą

2021 m. kovo 20 d.

Aplinkos ministerijai griežtinant užtvankų veiklą, šių hidrotechnikos statinių savininkai įspėja, kad nuostolių patirs ne tik jie, bet ir valstybė.

Skaitykite LRT straipsnį.

Aplinkos ministerija paskelbė konkursą griautinų užtvankų prioretizavimo studijai

2021 m. kovo 16 d.

Aplinkos ministerija vykdo atvirą viešąjį konkursą Lietuvos užtvankoms socialiniu, ekonominiu, ekologiniu požiūriu įvertinti. Studija turėtų reitinguoti užtvankas, kurių ardymas leistų pasiekti geresnę ekologinę būklę, o kurios sukuria finansinę ar socialinę vertę.

Skaitykite Aplinkos ministerijos pranešimą.

Skaitykite LRT straipsnį.

Patagonia filmas "Vjosa forever"

2021 m. kovo 3 d.

Filmas apie žmonių kovą už didžiausią laukinę, civilizacijos nepaliestą Europos upę - Vjosos upę Albanijoje.

Žiūrėkite Vjosa Forever filmą Youtube tinke.

Kokias problemas vandens telkiniams kelia užtvankos?

2021 m. vasario 26 d.

Remiantis Europos aplinkos agentūros duomenimis, daugiau nei pusėje Europos upių ir ežerų gera ekologinė būklė ar potencialas nepasiektas. Tam didelę įtaką turi žmogaus sukurtos dirbtinės migracijos kliūtys.

Skaitykite Aplinkos apsaugos agentūros pranešimą.

Daugybė pasenusių kliūčių kenkia Europos upėms

2021 m. vasario 8 d.

Remiantis Europos aplinkos agentūros duomenimis, daugiau nei pusėje Europos upių ir ežerų gera ekologinė būklė ar potencialas nepasiektas. Tam didelę įtaką turi žmogaus sukurtos dirbtinės migracijos kliūtys.

Skaitykite Europos aplinkos agentūros pranešimą (anglų. k.)

Skaitykite Europos aplinkos agentūros apžvalgą.

Dam Removal Europe atvejo analizė apie Bražuolės užtvanką

2021 m. sausio 28 d.

Dam Removal Europe parengė pirmosios Lietuvoje išardytos užtvankos Bražuolės upėje atvejo analizę (angl. case study).

Skaitykite atvejo analizę Dam Removal Europe puslapyje (anglų k.).

Aplinkos apsaugos komitete - diskusija apie užtvankų ir hidroelektrinių tvarumą

2021 m. sausio 27 d.

LR Seimo aplinkos apsaugos komitete vyko diskusija apie užtvankų ir hidroelektrinių tvarumą bei šių statinių ateitį. Diskusijoje dalyvavo pranešėjai iš Aplinkos ministerijos, Aplinkosaugos koalicijos, visuomeninės gamtos apsaugos asociacijos "Lašišos dienoraštis", Lietuvos hidroenergetikų asociacijos.

Žiūrėkite LR Seimo aplinkos apsaugos komiteto posėdžio transliaciją.

Skaitykite Aplinkosaugos koalicijos pranešimą.

Skaitykite Aplinkosaugos koalicijos pranešimą Facebook tinkle.

Vasarą ruošiamasi griauti Salantų užtvanką

2021 m. sausio 19 d.

Vasarą ruošiamasi griauti Salantų užtvanką ir taip atlaisvinti 46 kilometrus migracijos kelio saugomoms žuvų rūšims. Aplinkos ministerijos teigimu, iki šiol tai – didžiausias Lietuvoje užtvankos demontavimo projektas. Jo metu bus įrengtos dirbtinės nerštavietės šlakiams, mažosioms ir upinėms negėms, bus išvalyta 90 metrų ilgio upės atkarpa žemiau užtvankos.

Skaitykite 15min straipsnį.

Skaitykite Aplinkos ministerijos pranešimą.

Mokslininkai ėmėsi tirti, ar mažosios hidroelektrinės Lietuvoje daro daugiau žalos nei naudos

2020 m. gruodžio 29 d.

Lietuvos ir Latvijos mokslininkai pradėjo vykdyti bendrą, dvejus metus truksiantį projektą TRANSWAT. Jo tikslas – įvertinti mažųjų hidroelektrinių poveikį aplinkai ir pasiūlyti būdų, kaip pagerinti vandens telkinių ekologinę būklę, kad ši atitiktų Europos Sąjungos (ES) keliamus reikalavimus, rašoma pranešime spaudai.

Skaitykite 15min straipsnį.

Bražuolės užtvankos griovimo projekto vadovė nominuota Future for Nature 2021 apdovanojimui

2020 m. gruodžio. 18 d.


Iš 470 kandidatų iš daugiau nei 100 šalių buvo atrinti 10 kandidatų Future for Nature 2021 apdovanojimui. Nominuotojų tarpe yra ir Bražuolės projekto vadovė Karolina Gurjazkaitė.

Daugiau apie nominuotus asmenis Future for Nature 2021 apdovanojimui.

Daugiau informacijos socialiniame tinkle Facebook.

National Geographic apie užtvankų situaciją Europoje

2020 m. gruodžio 17 d.

Kiekviename Europos upės kilometre yra po užtvanką ar kitądirbtinę kliūtį. Tačiau Europa, raginama visuomenės, ėmėsi veiksmų valyti upes nuo šių kliūčių.

Skaitykite National Geographic straipsnį (anglų k.)

Nature: Europos upes skaldo daug daugiau kliūčių, nei buvo užfiksuota

2020 m. gruodžio 16 d.

Mokslininkai sukūrė Europos upių barjerų atlasą. Šis atlasas atskelidė, kad Europos upės yra skaldomos įspūdingo dirbtinių kliūčių skaičiaus.

Skaitykite Nature straipsnį (anglų k.)

Užtvankos rekonstrukcija: vieniems – stebuklas, kitiems – abejonių maišas

2020 m. lapkričio 11 d.

Reiškinį, kai bus išardyta Salantų regioninio parko teritorijoje esanti užtvanka, Aplinkosaugos koalicijos ekspertė Karolina Gurjazkaitė pavadino stebuklu: Salanto upėje gyvenančios vertingos žuvys pagaliau galės laisvai praplaukti.

Skaitykite Pajūrio naujienų straipsnį.

Aplinkosauginių organizacijų manifestas dėl naujų hidroelektrinių statybų Europoje

2020 m. spalio 28 d.

Europos aplinkosauginės nevyriausybinės organizacijos reikalauja stabdyti naujų hidroelektrinių vystymą Europoje, grįsdami, kad hidroenergetika turi didžiulį neigiamą poveikį biologinei įvairovei.

Skaitykite manifestą (anglų k.)

Pasaulinę žuvų migracijos dieną – apie upių išlaisvinimą nuo užtvankų

2020 m. spalio 22 d.

Pasaulinę žuvų migracijos dieną siekiama atkreipti visuomenės dėmesį parodant, kad nauda, patvenkus upę, niekada neatsveria aplinkai padarytos žalos. Šiam tikslui bus skirta daugiau kaip 300 renginių įvairiose pasaulio šalyse.

Skaitykite Aplinkos ministerijos pranešimą.

Bražuolė: pirmosios Lietuvoje uztvankos nugriovimo istorija

2020 m. spalio 22 d.

Istorinis momentas - Lietuvoje išardyta pirmoji užtvanka!

Žiūrėkite vaizdo įrašą.



Estijos Sindi miesto istorija: išlaisvinta upė – džiaugsmas ne tik lašišoms, bet ir miesto gyventojams

2020 m. spalio 8 d.

Kasmetinė lašišų kelionė iš Baltijos jūros į gimtąsias nerštavietes upėse jau įpusėjo. Šiais metais Lietuvoje šios žuvys gali džiaugtis viena naujai atverta upe. Tai Bražuolė, kurioje liepos mėnesį buvo pašalinta čia stovėjusi apgriuvusi užtvanka. Visgi Estijoje lašišos džiaugiasi net daugiau nei 100 atvertų upių ruožų – tiek užtvankų per paskutinius 12 metų, kol Lietuvoje buvo pašalinta viena, griuvo Estijoje.

Skaitykite 15min straipsnį.

Išardytos užtvankos prie Bražuolės upės vietoje įrenta informacinis stendas

2020 m. rugsėjo 11 d.

Šią savaitę prie Bražuolės upės, išardytos užtvankos vietoje, įrengtas informacinis stendas. Jame sužinosite daugiau apie užtvankų demontavimą, lašišines žuvis bei apie patį užtvankos išardymą. Apsilankykite Neries regioniniame parke ir susipažinkite su pirmąja išlaisvinta upe Lietuvoje.

Mokslininkai ir aplinkosaugininkai susivienijo prieš J. Imbraso iniciatyvą įteisinti išskirtinę paramą hidroelektrinių veiklai

2020 m. rugsėjo 10 d.

Lietuvos aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų atstovai ir mokslininkai mano, kad Seimo nario Juozo Imbraso iniciatyva keisti Lietuvos Respublikos vandens įstatymą siekiant dabartinius hidroelektrinių operatorių įsipareigojimus reglamentuoti kaip valstybės subsidijuojamas viešąsias paslaugas turėtų stiprią neigiamą poveikį aplinkosaugai.

Mokslininkų ir aplinkosaugininkų pozicija.

Aplinkosaugos koalicijos pranešimas spaudai.

LRT laidoje "Kosmoso departamentas" apie Bražuolės užtvanką

2020 m. rugpjūčio 14 d.

LRT laidoje apie mokslą "Kosmoso departamentas" pasakojama apie Lietuvoje pirmąkart gamtosaugos tikslais išardytą užtvanką ant Bražuolės upelio, Neries regioniniame parke. Kodėl to reikėjo ir kaip į užtvankas žiūri aplinkosaugininkai, pasakoja Lietuvos gamtos fondo ekspertė Karolina Gurjazkaitė.

Klausykite LRT laidos nuo 01:05 min.

Bražuolės užtvankos išardymas

2020 m. liepos 30 d.

Istorinis momentas - Lietuvoje išardyta pirmoji užtvanka!

Žiūrėkite vaizdo įrašą.


Mokslininkas apie nugriautą Bražuolės užtvanką: upės patvenkimas neigiamai veikia visą jos ekosistemą

2020 m. liepos 24 d.

Vis daugiau tyrimų pasaulyje atskleidžia, jog užtvankos kenkia ne tik migruojančioms žuvims, tačiau daro didelę žalą visai ekosistemai. Tyrimus Bražuolės upėje vykdantis Gamtos tyrimų centro mokslininkas Saulius Stakėnas plačiau pasakoja, kaip keičiasi požiūris į užtvankas pasaulyje ir kokia yra nematoma jų žala.

Skaitykite Lietuvos gamtos fondo pranešimą.

Turime pirmąją demontuotą užtvanką Lietuvoje

2020 m. liepos 23 d.

Šiandien Neries regioniniame parke vyko Bražuolės upės užtvankos demontavimo renginys – ji tapo pirmąja gamtosauginiais tikslais išardyta užtvanka Lietuvoje. Šiame reikšmingame renginyje dalyvavo ir Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus specialistai.

Skaitykite Aplinkos apsaugos agentūros pranešimą.

LRT žinių reportažai apie Bražuolės užtvankos išardymą

2020 m. liepos 23 d.

Pasak aplinkosaugininkų, upių užtvankos daro žalą gamtai, ypač migruojančioms žuvims, esą prastėja ir vandens kokybė. Europoje vis populiaresnė tendencija griauti užtvankas. Lietuvoje pirmoji upė, kurioje nugriovus užtvanką atkurta natūrali tėkmė – Neries Bražuolės intakas.

Žiūrėkite LRT reportažą (1) žiūrėkite nuo 14:25 min.

Žiūrėkite LRT reportažą (2) nuo 26:00 min.

Europoje vis populiaresnė tendencija griauti užtvankas: pasak aplinkosaugininkų, jos daro žalą gamtai

2020 m. liepos 23 d.

Pasak aplinkosaugininkų, upių užtvankos daro žalą gamtai, ypač migruojančioms žuvims, esą prastėja ir vandens kokybė. Europoje vis populiaresnė tendencija griauti užtvankas. Lietuvoje pirmoji upė, kurioje nugriovus užtvanką atkurta natūrali tėkmė, – Neries Bražuolės intakas.

Skaitykite LRT straipsnį.

Aplinkos ministerijos pranešimas apie išardomą Bražuolės užtvanką

2020 m. liepos 22 d.

Bražuolės užtvanka Neries regioniniame parke – pirmoji šalyje gamtosaugos tikslais demontuota užtvanka. Ji išardyta gamtiniu požiūriu svarbios upės laisvai tėkmei atkurti. Šiuo projektu, kurį įgyvendina Lietuvos gamtos fondas (LGF), siekiama paskatinti šalyje atkurti upių ekologinę būklę ir tęsti kitų užtvankų demontavimo darbus.

Skaitykite Aplinkos ministerijos pranešimą.

Bražuolė taps pirmąja Lietuvos upe, išlaisvinta iš užtvankos gniaužtų

2020 m. liepos 21 d.

Siekiant atkurti laisvą Bražuolės upės tėkmę, jau šią savaitę Neries regioniniame parke bus išardyta užtvanka, trukdanti natūraliam vandens gyvūnijos ir augalijos gyvavimui. Šis Lietuvos gamtos fondo įgyvendinamas projektas yra visiškai unikalus – tai bus pirmoji užtvanka Lietuvoje, demontuojama gamtosauginiais tikslais.

Skaitykite Lietuvos gamtos fondo pranešimą.

Upių atvėrimas – 5 pamokos iš Estijos ir kitų Europos šalių

2020 m. liepos 17 d.

Europos upės yra suraižytos 1 milijono užtvankų ir kitų barjerų. Taip teigia prie tarptautinio Amber Barjerų žemėlapio projekto dirbantys specialistai. Nors oficialiai užfiksuotų barjerų yra daugiau nei pusė milijono, manoma, kad reali situacija yra dvigubai liūdnesnė.

Skaitykite Kurk Lietuvai straipsnį.

Aplinkosaugininkai siekia išvaduoti upes nuo užtvankų

2020 liepos 7 d.

Lietuvoje yra daugiau nei 1400 užtvankų, iš jų beveik trečdalis – prastos būklės, nemažai bešeimininkių. Pasak aplinkosaugininkų, užtvankos daro žalą gyvajai gamtai, ypač migruojančioms žuvims, dėl jų prastėja vandens kokybė. Pasaulyje vis populiaresnė tendencija griauti užtvankas ir taip saugoti upes.

Skaitykite LRT straipsnį.

Užtvanka upėje – nauda ar žala?

2020 m. gegužės 30 d.

Upės – neatsiejama mūsų kraštovaizdžio dalis. Žinoma, jog pirmosios žmonių gyvenvietės kūrėsi vandens telkinių pakrantėse, tame tarpe ir upių slėniuose. Laikui bėgant ir tobulėjant technologijoms upės tapo ne vien tik vandens bei maisto šaltiniu, tačiau tekančio vandens jėga pradėta naudoti ir kitoms reikmėms.

Skaitykite 15min straipsnį.

Salantuose bus pertvarkoma užtvanka žuvų migracijos keliams atverti

2020 m. gegužės 29 d.

Suprasdama žmonių suformuotos kultūros ir gamtos darnos būtinumą, Salantų regioninio parko direkcija, atsižvelgdama į abiejų suinteresuotų pusių poreikius, jau nuo 2017 metų pradėjo kalbėti apie Salantų miesto užtvankos vandens pralaidos demontavimą ir esamo tvenkinio sutvarkymą, pritaikymą vietos gyventojų poreikiams.

Skaitykite straipsnį Salantų regioninio parko direkcijos puslapyje.

Vienas ES biologinės įvairovės strategijos tikslų - sudaryti sąlygas upėms laisvai tekėti

2020 gegužės 20 d.

Europos Komisija paskelbė ES biologinės įvarivės strategiją 2030 metams. Vienas iš šios strategijos tikslų - sudaryti sąlygas laisvai tekėti bent 25 000 km ES upių.

Skaitykite daugiau Europos Komisijos puslapyje.


LRT Vienakrtinė planeta - apie užių išlaisvinimą

2020 m. gegužės 11 d.

Ne vieną dešimtmetį įvairios pasaulio valstybės imasi nebenaudojamų ir apleistų užtvankų griovimo. Nekyla abejonių, kad žmogaus sukonstruoti barjerai upėse kenkia žuvų migracijai bei kelia pavojų žmonėms.

Lietuvoje kol kas nebuvo demontuota nė viena užtvanka. Tikimasi, kad šią vasarą bus nugriauta pirmoji. Apie užsienio šalių patirtį ir padėtį Lietuvoje - specialistų komentarai.

Klausykite LRT Vienkartinės planetos podcasto.


Pernu upės atvėrimas žuvims – interviu su Külli Tammur

2019 m. lapkričio 14 d.

Estijos aplinkos apsaugos agentūra inicijavo projektą, kurio tikslas – atverti 3300 kvadratinių kilometrų Pernu upės baseiną lašišoms ir kitų rūšių migruojančioms žuvims. Tai pirmasis tokio masto projektas Europos Sąjungoje.

Žiūrėkite vaizdo įrašą.

Vilniaus maratone bėgikai ragino išlaisvinti upes nuo užtvankų

2019 m. rugsėjo 9 d.

„Aš bėgu, kad Lietuvos upės bėgtų laisvai!“ — toks šūkis buvo užrašytas ant vakar vykusio Danske Bank Vilniaus maratono bėgikų marškinėlių.

Skaitykite Lryto straipsnį.

Upių išlaisvinimo idėja Lietuvai

2019 m. rugpjūčio 22 d.

Diskutuojant apie ne tik didžiąsias, bet ir mažesnes Lietuvos upes „supjausčiusių“ užtvankų, statytų ir prieš kelis šimtus, ir prieš keliasdešimt metų, ateitį pravertos ne vienos institucijos durys. Kovoti verta – tvirtinama, jog demontuotos neestetiškos, hidroenergijai netinkamos užtvankos atvertų migracijos kelius žuvims, atgaivintų upių ekosistemą.

Skaitykite Lrytas strapsnį.

Patagonia filmas "Blue Heart" jau viešai prieinamas

2019 m. birželio 22 d.

Filmas apie žmonių kovą už laukines, civilizacijos nepaliestas upes, gėlą vandenį, bei nykstančią gyvūniją.

Žiūrėkite Blue Heart filmą Youtube tinke.

Dokumentinio filmo "Love flows" premjera: apie upes, žuvis ir žmones

2019 m. gegužės 16 d.

Pasaulinis žuvų migracijos fondas World Fish Migration Foundation pristato dokumentinį filmą "Love flows". Filme išvysite pasauliniu mastu degraduojančių upių ir ant išnykimo ribos atsidūrusių žuvų populiacijų problemą.

Daugiau...

Guardian teigimu, tik trečdalis pasaulio upių teka laisvai

2019 m. gegužės 11 d.

Tik trečdalis didžiųjų upių (>1000 km) teka laisvai. Visoje Europoje iš 14 didžiųjų upių, laisvos yra tik dvi. Jas taip pat žadama užtvenkti. Užtvankos, hidroelektrinės pasauliniu mastu fragmentuoja upes, naikina buveinės ir biologinę įvairovę.

Skaitykite Guardian straipsnį (angl. k.)

Lrytas reportažas apie užtvankas

2019 m. balandžio 1 d.

Kokiais atvejais verta atsisakyti užtvankos, o kuomet verta ieškoti alternatyvaus sprendimo žuvų migracijos sąlygoms gerinti? Sprendimų ieškoti įrengiant žuvų pralaidas derėtų užtvankose, kurios yra socio-ekonomiškai naudingos, pavyzdžiui, saugo žmogų nuo potvynių. Tačiau ar visos užtvankos yra naudingos ir kuria pridėtinę vertę?

Žiūrėkite Lryto reportažą.

Žurnale Miškai straipsnis apie GILU

2019 m. gegužės 10 d.

"Laikas ištaisyti žalą upėms" - taip skamba straipsnio žurnale "Miškai" pavadinimas. GILU atsako į klausimus - kodėl reikia demontuoti užtvankas? Kuo skiriasi bebrų užtvankos nuo žmogaus? Ir kodėl hidroenergija nėra "žalia" energija? Ačiū Raimundui Ereminui už šį pokalbį. Ieškokite žurnalo prekyboje.

Pirmasis užtvankos demontavimas Lietuvoje

2019 m. balandžio 23 d.

Lietuvos Gamtos Fondas ir Pasaulio gamtos fondo padalinys Nyderlanduose Wereld Natuur Fonds - WWF suvienija jėgas siekdami pirmą kartą iš užtvankos gniaužtų išlaisvinti upę Lietuvoje!

Daugiau...

Netyla raginimai griauti užtvankas: Lietuvos upės – tarsi supjaustytos gabaliukais

2019 kovo 27 d.

Europoje prasidėjusi užtvankų griovimo iniciatyva („Dam Removal Europe“) pasiekė ir Lietuvą. Estija jau nugriovė daugiau nei 100 savo užtvankų ir prieš maždaug metus ėmėsi didžiausios – blokuojančios Parnu upę. Lietuviai pirmiausia svajoja apie dar didesnes lašišas ir pirmaisiais taikiniais laiko Bražuolės upelio bei Anykščių užtvankas.

Skaitykite 15min straipsnį.

AMBER nacionalinis seminaras Lietuvoje

2019 m. kovo 20 d.

Vilniuje vykusiame AMBER seminare buvo prieita išvados, kad Lietuvai reikia strategijos upių jungiamumui atkurti ir užtvankoms valdyti.

Daugiau...

AMBER seminaras Vilniuje

2019 m. kovo 5 d.

Š.m. kovo 20 d. Aplinkos ministerija ir AMBER (angl. Adaptive Management of Barriers in European Rivers) rengia seminarą dėl upių ekologinės būklės gerinimo.

Daugiau...

Sunkus kelias

2018 m. gruodžio 28 d.

Kodėl reikia saugoti lašišas? Kokie pavojai tyko lašišų? Ką žmonės veikia, siekdami padėti joms migruoti ir neršti? Ką jūs galite nuveikti, siekdami joms padėti? Žiūrėkite Lašišos dienaraščio ir Museline.lt filmą "Sunkus kelias" ir raskite atsakymus į šiuos klausomus!

Dam Removal Europe seminaras Švedijoje

2018 m. rugsėjo 26 d.

Seminare Švedijoje buvo pristatyta Lietuvos ambicija atkurti upių sujungiamumą ir žuvų migraciją Dam Removal Europe seminare Hudiksvall, Švedijoje.

Daugiau...

Vilniaus užtvankos, pastojančios kelią migruojančioms lašišoms

2018 m. liepos 12 d.

Vilnelė, Vokė - tai upės, kuriomis kiekvieną pavasarį migruoja lašišos. Laimei, šių žuvų ištekliai pastaraisiais metais pakankamai atsistatė, tačiau jie galėtų būti dar gausesni, jei lašišos turėtų atvirus kelius. Nedideles upes vien Vilniaus teritorijoje juosia po dvi užtvankas.

Skaitykite 15min.lt straipsnį.

„Meilės akligatviai“, arba Kaip jaučiasi lašišos, kai kelią instinktams pastoja betono siena

2018 m. liepos 5 d.

Lietuvoje per sovietmečio laikotarpį išdygo beveik pusantro tūkstančio užtvankų. Kiekvienos iš jų „galiojimo laikas“ – šimtas metų – jau eina į pabaigą. Dalis užtvankų – bešeimininkės, nenaudojamos, didžioji dauguma – be žuvitakių, todėl užkertamas kelias žuvims sėkmingai pasiekti jų poravimosi ir neršto vietas.

Skaitykite 15min straipsnį.

Dam Removal Europe seminaras Lietuvoje

2018 m. liepos 2-3 d.

Lietuvos Respublikos Aplinkos Ministerijoje vyko Dam Removal Europe seminaras užtvankų tvarkymo ir žuvų migracijos sąlygų gerinimo klausimais.

Daugiau...

Patagonia filmo "Blue Heart" premjera Lietuvoje!

2018 m. birželio 28 d.

Romuvos laikinojoje kino salėje, Kaune vyko Lašišos dienoraščio orgnizuojamo Patagonia filmo Blue Heart premjera Lietuvoje!

Daugiau...

Diskusija Seime „Europinė užtvankų šalinimo iniciatyva – kiek tai aktualu Lietuvai?“

2018 m. balandžio 18 d.

Diskusiją organizuoja Seimo Aplinkos apsaugos komitetas ir Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Europos informacijos biuras.

Lietuvos Respublikos Seimo anonsinis pranešimas


Pasaulinė žuvų migracijos diena 2018

2018 m. balandžio 16 d.

Vilnius International School vyko pamoka skirta Pasaulinei žuvų migracijos dienai 2018 (World Fish Migration Day 2018)!

Daugiau...